triukšmas

1 triùkšmas sm. (4) DŽ, NdŽ, Snt, Kš, (2) NdŽ, Vdk, Smln; K, Š, L, triū̃kšmas (2) Kl 1. nedarnūs smarkūs garsai, šauksmas, bildesys: Triùkšmą kelti Rtr. Ta kalikė nelo[ja], tik triùkšmą kelia Rg. Dvi katės kad pešas – kas per triùkšmas! Smln. Obuoliai kad ims krist, pasdarė triùkšmas LKT376(Mrk). Pragariškas triùkšmas NdŽ. Triùkšmo pilnas kambarys Dkš. Pro langus į kambarį veržėsi dienos triukšmas rš. Seni žmonės sunkiai paneša triùkšmą Rdd. Jis tyli ir laukia, kol nurims triukšmas I.Simon. Ir visiems buvo taip gera ir linksma, kad nuo triukšmo net stogai kilnojosi A.Vaičiul. Ka ten anie mušės, ka buvo triū̃kšmas! Pln. Vaisiai, didumo sulig galva, krenta iš medžio su triukšmu J.Jabl. ^ Daug triùkšmo dėl nieko DŽ¹. Gana namie triukšmo – nereik nė kermošiun važiuoti KrvP(Jnšk). Be triukšmo ir kiaulės nepaskerdžia KrvP(Brt). ║ spec. tam tikri pašaliniai garsai: Aukštadažnis triùkšmas FzŽ368. Triukšmų̃ energija FzŽ79. 2. į viešumą išėjęs nemalonumas, skandalas: Kokį triukšmą pakėlė laikraščiai! J.Balč. Ir dabar ji dar retkarčiais nusipirkdavo romaną ar poezijos knygutę, ypač jeigu dėl jų kildavo koks nors triukšmelis rš. 3. bruzdėjimas, sujudimas: Nuėjau į patį triùkšmą, nebuvo nė kada įsišnekt Skr. Ženykitos abu, tai bus tas pats triùkšmas vienu kartu Snt. Per dvi dienas buvo triukšmas Janulių kieme A.Vien. Švenčių triukšmas ir linksmybės netyla rš.